Didžiosios katės ★Didžiosios katės gyvena dviejuose paviljonuose su tinklu uždengtais aptvarais, kurie pastatyti 2007 ir 2017 metais vietoje senų narvų. Priešais antrąjį įėjimą yra snieginių leopardų ir azijinių liūtų aptvarai; laisvėje azijinių liūtų gyvena mažiau nei 900. Zoologijos sode taip pat gyvena Amūro tigrų pora, kuri darbo dienomis per parodomąjį šėrimą lipa į aukštą stulpą pasiimti mėsos.
Rotšildo žirafos ★Rotšildo žirafos kilusios iš Kenijos ir Ugandos savanų, o šio porūšio patinai yra aukščiausi iš visų žirafų. Nepaisant ilgo kaklo, jame yra tik 7 slanksteliai, kaip ir daugumos žinduolių, o juda jos inochodu. Krokuvos zoologijos sode jos apsigyveno 2013 metais: turi paviljoną, vadinamą Żyrafiarnia, ir žolėtą aptvarą. Żyrafiarnia paviljone taip pat veikia VR kino salė su judančiomis kėdėmis.
Kulanai ir dvikupriai kupranugariai ★Kulanai yra laukiniai Azijos asilai iš Kazachstano ir Turkmėnistano stepių ir pusdykumių; juos atpažinsite iš rudos juostos, einančios per nugaros vidurį iki pat uodegos. Šalia gyvena dvikupriai kupranugariai, kurie juda inochodu, tai yra vienu metu stato abi vienos kūno pusės kojas. Jų laukinei populiacijai gresia išnykimas, o Krokuvos bandoje 2022 ir 2023 metais gimė jauniklių.
Lygumų tapyrai ★Lygumų tapyrai kilę iš Pietų Amerikos atogrąžų miškų ir šlapynių, nuo Venesuelos ir Kolumbijos iki Paragvajaus ir Argentinos. Jie aktyvūs daugiausia naktį, puikiai plaukioja ir nardo, o lygi oda ir pleišto formos galva padeda jiems brautis per tankius krūmynus. Jaunikliai gimsta rudu kailiu su baltomis juostomis ir dėmėmis, kurios maskuoja juos miške maždaug iki devinto gyvenimo mėnesio. Aptvare yra baseinas.
Čapmeno zebrai ★Čapmeno zebras yra lygumų zebro porūšis iš pietryčių Afrikos savanų, pavadintas keliautojo Jameso Chapmano garbei. Gyvena bandomis, kurias sudaro eržilas, kelios kumelės ir kumeliukai, o bėgdamas nuo liūto ar hienos įsibėgėja iki 65 km/h. 2021 metais čia gimė zebriukas, kuriam vardą rinko lankytojai.
Katės ★Šioje zoologijos sodo dalyje gyvena mažesnės laukinės katės. Oceliotai iš Centrinės ir Pietų Amerikos miškų puikiai laipioja medžiais ir plaukioja, o gretimame aptvare gyvenantys servalai iš Afrikos savanos taip gerai girdi, kad gaudo paukščius aukštai pašokę. 2022 metais čia gimė abiejų rūšių jauniklių.
Humbolto pingvinai ★Humbolto pingvinai gyvena uolėtose Peru ir Čilės pakrantėse, kurias skalauja šalta Humbolto srovė, ir minta daugiausia žuvimis. Gamtoje jų mažėja, todėl rūšis įtraukta į Europos veisimo programą EEP. Ekspozicija su baseinu ir uolomis Krokuvos zoologijos sode atidaryta 2016 metais. Sezono metu pingvinai parodomai šeriami du kartus per dieną.
Nandu ir kapibaros ★Kapibara iš Pietų Amerikos yra didžiausias gyvas graužikas: sveria net iki 66 kg, puikiai plaukia ir po vandeniu gali išbūti iki 5 minučių. Aptvare su baseinu ji gyvena kartu su pilkaisiais nandu, dideliais neskraidančiais Pietų Amerikos pampų paukščiais. Nandu kiaušinius, kuriuos kelios patelės sudeda į bendrą lizdą, peri patinas ir pats rūpinasi jaunikliais.
Kanos ir afrikiniai stručiai ★Kana yra viena didžiausių antilopių ir, nepaisant masyvaus kūno sudėjimo, puikiai šokinėja: iš vietos peršoka 1,5 m aukščio kliūtis. Ji kilusi iš Afrikos į pietus nuo Sacharos savanų ir gyvena net kelių dešimčių gyvūnų bandomis. Aptvarą dalijasi su afrikiniais stručiais: tai didžiausi ir greičiausi neskraidantys paukščiai, turintys tik po du pirštus ant kojos.
Ereliai, grifai ir kondorai ★Šioje zoologijos sodo dalyje aukštose voljerose gyvena dideli plėšrieji paukščiai. Zoologijos sodo gyvūnų sąraše yra, be kita ko, juodieji grifai, kurie minta daugiausia dvėseliena ir gyvena nuo Pirėnų pusiasalio ir Balkanų iki Mongolijos ir Kinijos, bei karališkieji ereliai iš Europos ir Azijos stepių, kurie poruojasi visam gyvenimui. Į Lenkiją karališkasis erelis užklysta tik retkarčiais.
Rudakakliai valabiai ir emu ★Rudakakliai valabiai, dar vadinami Beneto valabiais, kilę iš rytų Australijos ir Tasmanijos, puikiai šokinėja ir moka plaukti. Aptvarą jie dalijasi su emu, antraisiais pagal dydį pasaulio paukščiais po stručio. Emu kiaušinius 56 dienas peri patinas ir būtent jis rūpinasi jaunikliais. 2023 metais čia gimė valabių jauniklių ir emu jauniklių.
Nykštukiniai begemotai ★Nykštukiniai begemotai kilę iš Vakarų Afrikos miškų ir pelkių, o laisvėje jų gyvena mažiau nei 3000. 2023 metų kovą jiems atidarytas paviljonas su vidiniu baseinu ir koridoriumi lankytojams bei aptvaras su baseinu ir vingiuojančiu upeliu. Jie aktyvūs daugiausia naktį, o dieną mielai ilsisi vandenyje arba slėptuvėje. Nors ir nedideli, jie turi pavojingas iltis.
Beždžionių namai ★Modernizuoti beždžionių namai atidaryti 2005 metais, o dėl vidaus ekspozicijų beždžiones galite stebėti ištisus metus. Čia gyvena, be kita ko, juodosios mangabos, medžiuose gyvenančios beždžionės iš Centrinės Afrikos miškų, kurios bendrauja veido mimika; 2022 ir 2023 metais čia gimė jų jaunikliai. Šimpanzės ir japoniniai makakos zoologijos sode gauna naują paviljoną su aptvarais ir šildomu baseinu.
Egzotarium ★Egzotarium atidarytas 1971 metais kaip žuvų, varliagyvių ir roplių paviljonas. Už terariumų ir akvariumų stiklų pamatysite, be kita ko, geltonąją anakondą, nykštukinį kaimaną, Fidžio iguaną, meksikinę helodermą ir ryškiaspalves nuodingąsias varles. Retkarčiais čia atsiranda naujų rūšių, pavyzdžiui, 2021 metais Fidžio iguana iš Vupertalio zoologijos sodo, o 2022 metais rytinis tritonas.
Indijos drambliai ★Indijos drambliai kilę iš Pietų ir Pietryčių Azijos miškų ir žolėtų lygumų. Jie gyvena bandomis, kurioms vadovauja patyrusi patelė, o nėštumas trunka apie 21 mėnesį. Dramblių aptvaras yra visai prie pagrindinio įėjimo, jį gerai matyti nuo 2026 metais atidarytos kavinės terasos. Sezono metu, esant geram orui, kasdien vyksta parodomieji dramblių šėrimai.
Flamingai ★Rausvieji flamingai gyvena sekliuose Afrikos, Pietų Europos ir Azijos ežeruose ir lagūnose. Jie maitinasi apversta galva: snapu pumpuoja vandenį ir ant raginių plokštelių nufiltruoja iš jo smulkius vėžiagyvius ir moliuskus. Jie peri didžiulėse kolonijose, o vienintelį kiaušinį deda ant dumblo kauburio. Jų aptvaras su sekliu baseinu yra iškart už pagrindinių vartų.
Surikatos ir lapiniai mangustai ★Surikatos kilusios iš sausų Pietų Afrikos savanų ir gyvena šeimų grupėmis. Visada viena iš jų stovi sargyboje ir įspėja kitas, tada visa kolonija dingsta požeminiuose urvuose. Aptvarą jos dalijasi su afrikiniais lapiniais mangustais, kurie gamtoje kartais gyvena urvuose kartu su surikatomis. Tai vienas pirmųjų aptvarų už pagrindinio įėjimo.
Mažosios pandos ★Mažosios pandos, dar vadinamos rudosiomis pandomis, kilusios iš kalnų miškų nuo Nepalo iki Birmos ir vakarų Kinijos ir minta daugiausia bambukų lapais. Nepaisant pavadinimo, jos nėra giminingos didžiajai pandai. 2022 metų birželį čia gimė pirmasis Krokuvos zoologijos sodo istorijoje mažosios pandos jauniklis, patelė Bona. Kasdien prieš pietus vyksta parodomasis pandų šėrimas.
Kininiai muntjakaiKininis muntjakas kilęs iš subtropinių Kinijos regionų ir iš Taivano. Tai nedidelis elnias: suaugęs gyvūnas paprastai sveria nuo 12 iki 15 kg, o ties ketera yra apie pusės metro aukščio. Patinai turi trumpus, tiesius ragus ir stipriai išsivysčiusias, iki 6 cm ilgio viršutines iltis. Poravimosi metu arba pajutę pavojų muntjakai skleidžia garsus, panašius į šuns lojimą.
Milu elniaiMilu, arba Dovydo elnias, greičiausiai kilęs iš žemumų pelkėtų Kinijos vietovių ir laikomas išnykusiu laukinėje gamtoje. Jį Kinijoje atrado misionierius Armand David, 1866 metais Prancūzijoje jis aprašytas kaip nauja rūšis, o vėliau šie elniai atvežti į Europą. Nuo 1985 metų milu vėl gyvena Kinijos rezervatuose. Pagal kinų aprašymus, jis turi elnio, karvės ir asilo bruožų.
Šiaurės elniaiŠiaurės elniai gyvena Eurazijos ir Šiaurės Amerikos Arkties tundroje ir gali migruoti net 2000 km. Ragus turi ir patinai, ir patelės, nors patelių ragai šiek tiek mažesni. Jie ėda žoles, kerpes, samanas, lapus ir pumpurus. Žmonės nuo seno augina šiaurės elnius dėl pieno ir odų, taip pat naudoja juos kaip traukiamuosius ir nešulinius gyvūnus.
BarasingosBarasinga yra elnias iš Indijos ir Nepalo pelkių ir žolėtų salpų, aktyvus ryte ir vakare. Gyvena iki 20 gyvūnų bandomis, o per rują elnias surenka elnių patelių haremą ir gina jį nuo varžovų. Gamtoje jį medžioja bengalinis tigras. Rūšis įtraukta į Europos veisimo programą EEP, o 2023 metais Krokuvos banda pasipildė jaunikliais.
Nilgau antilopės ir turkmėniniai markhoraiNilgau yra didžiausia Azijos antilopė, kilusi iš Indijos subkontinento miškų ir žolėtų lygumų; Indijoje ji saugoma kaip šventųjų karvių giminaitė. Šalia gyvena markhorai, Vidurinės ir Pietų Azijos kalnų ožkos, dar vadinamos sraigtaragėmis ožkomis. Jų natūralus priešas yra snieginis leopardas. 2023 metais čia gimė markhorų jauniklių.
Andų kondoraiAndų kondorai gyvena Anduose, o jų sparnų mostas gali viršyti 3 metrus. Tai ilgaamžiai paukščiai, sulaukiantys net 70 metų; patiną atpažinsite iš mėsingos skiauterės virš snapo. Krokuvos zoologijos sodas pasiekė didelių laimėjimų juos veisdamas: iki 2024 metų čia užauginta 11 jauniklių, o sodas prisijungė prie kondorų sugrąžinimo į laisvę Anduose programos.
ManulaiManulas yra laukinė katė iš Azijos stepių ir kalnų, nuo vakarų Irano iki Kinijos ir Mongolijos. Jo spalva leidžia puikiai maskuotis tarp uolų, kurių plyšiuose jis ilsisi dieną. Medžioja sutemus, naktį ir anksti ryte, daugiausia smulkius graužikus. Angliškas pavadinimas Pallas's cat kilęs nuo gamtininko Peterio Pallaso, kuris pirmasis aprašė šią rūšį.
Taurieji elniaiTaurusis elnias yra vienas didžiausių elninių šeimos atstovų ir gyvena visuose didesniuose Lenkijos miškuose. Patinai turi šakotus ragus, kuriuos numeta vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, o ankstyvą pavasarį ragai pradeda ataugti; patelės ragų neturi. Per rują patinai 3-4 savaites visai neėda, tik geria vandenį. Aptvaras yra vakarinėje, miškingoje zoologijos sodo dalyje.
Karčiuotieji vilkaiKarčiuotasis vilkas, dar vadinamas pampų vilku, gyvena Brazilijos, Paragvajaus, Bolivijos ir Argentinos žolėtose lygumose. Indėnai jį vadina didžiąja lape, o susirūpinęs jis pašiaušia karčius ant sprando. Aktyvus vakare ir naktį, be smulkių gyvūnų ėda ir vaisius. Krokuvos zoologijos sode jau yra gimę šios rūšies jauniklių.
Dygliakiaulės ir šuniniaiIndinės dygliakiaulės ant nugaros ir uodegos turi ilgus spyglius. Pajutusios pavojų, jos juos pašiaušia, atsisuka į užpuoliką nugara ir ginasi, smogdamos uodega. Šalia gyvena šuninių šeimos plėšrūnai, tarp jų didžiaausės lapės: Afrikos lapės didžiulėmis ausimis, kuriomis girdi vabzdžius po žeme. Didžiaausės lapės turi nuo 46 iki 50 dantų, daugiau nei kiti šuniniai, o 2023 metais čia gimė jauniklių.
ŪdrosEuropinės ūdros yra puikios plaukikės ir minta daugiausia žuvimis. Gamtoje gyvena prie upių, ežerų ir pakrančių beveik visoje Europoje ir didelėje Azijos dalyje, o į urvą patenka iš po vandens. Tai vienišės, aktyvios daugiausia naktį ir sutemus; kartu laikosi tik patelės su jaunikliais. Rūšis įtraukta į Europos veisimo programą EEP.
Vandens paukščiai: mažasis tvenkinysPo kapitalinio remonto mažasis tvenkinys vėl atidarytas 2026 metų rugsėjį. Paukščiai čia turi erdvią voljerą ir vidaus patalpą, o lankytojai platformą, nuo kurios galima juos pamatyti iš arti, ir langą į slėptuvę. Čia gyvena rudakaklės berniklės, baltaakės antys ir urvinės antys, taip pat bridžiai: rudieji ibisai, šaukštasnapiai ir kirlikai, Lenkijoje retai matomos rūšys.
SitatungosSitatungos yra antilopės iš Centrinės ir Vakarų Afrikos pelkių ir drėgnų miškų, puikios plaukikės. Patinai didesni už pateles, jų kailis tamsesnis ir tik jie turi ragus. Jos gyvena sėsliai ir yra aktyvios tiek dieną, tiek naktį. Šiai rūšiai vedama Europos kilmės knyga ESB.
AdaksasAdaksas yra antilopė iš Sacharos, puikiai pakelianti vandens trūkumą. Laisvėje jam gresia kritinis išnykimo pavojus dėl nelegalios medžioklės mėsai ir odoms, todėl Tunise, Maroke ir Čade vykdoma jo sugrąžinimo į gamtą programa. Rūšis įtraukta į Europos veisimo programą EEP, o 2023 metais Krokuvos adaksų banda pasipildė jaunikliais.
Defasiniai vandeniniai ožiaiDefasinis vandeninis ožys yra didelė antilopė iš Afrikos į pietus nuo Sacharos savanų ir šlapynių. Patelės su jaunikliais laikosi grupėmis iki maždaug 20 gyvūnų, o patinai sudaro viengungių grupes arba gyvena pavieniui. Pirmąsias savaites jaunikliai slepiasi žolėje. 2023 metais Krokuvos banda pasipildė jaunikliais.
VikunijosVikunija yra mažiausia kupranugarinių šeimos atstovė ir laukinė alpakos protėvė. Ji gyvena aukštai Anduose, net 5700 m virš jūros lygio, ir turi neįprastai didelę širdį, maždaug pusantro karto sunkesnę nei kitų tokio dydžio žinduolių. Vikunijos gyvena šeimos grupėmis su vienu patinu, o anksčiau jos buvo masiškai medžiojamos dėl puikios kokybės vilnos.
Arklinės antilopėsArklinė antilopė yra viena didžiausių antilopių, savo siluetu primenanti arklį. Gyvena Afrikos savanose bandomis su vienu dominuojančiu patinu. Krokuvos zoologijos sode ji gyvena nuo 2022 metų balandžio: dvi patelės atvyko iš Belgijos Monde Sauvage, o patinas iš Čekijos Dvůr Králové. Tuo metu tai buvo rūšis, kurios nebuvo kituose Lenkijos zoologijos soduose.
Prževalskio arkliaiPrževalskio arklys yra laukinis naminio arklio giminaitis iš Vidurinės Azijos stepių ir pusdykumių. 1969 metais laisvėje jis matytas paskutinį kartą, o nuo 1992 metų nelaisvėje išauginti arkliai grįžta į Azijos stepes. Šiandien laisvėje vėl gyvena šimtai šių arklių, daugiausia Mongolijoje. Rūšis įtraukta į Europos veisimo programą EEP.
Pelkiniai vandeniniai ožiaiPelkinis vandeninis ožys, dar vadinamas lečve, yra antilopė iš pelkėtų vietovių prie pietų Afrikos upių ir ežerų. Iškilus pavojui, jis slepiasi vandenyje. Gyvena bandomis, kurios gamtoje gali siekti net tūkstančius gyvūnų, o patelė maitina jauniklį pienu iki septinto jo gyvenimo mėnesio. Rūšis įtraukta į Europos veisimo programą EEP.
Paukščių voljeraiVoljeruose prie takelio virš didžiojo tvenkinio gyvena paukščiai, o zoologijos sodo plane juos žymi Edvardso fazanas. Šis tamsiai mėlynas fazanas su raudona oda aplink akis kilęs iš drėgnų žemumų miškų Vietnamo centre, ir dėl miškų kirtimo jam gresia kritinis išnykimo pavojus. Jis įtrauktas į Europos veisimo programą EEP, o patelė peri kiaušinius lizde ant žemės.
Vandens paukščiai: didysis tvenkinysDidžiajame tvenkinyje gyvena vandens paukščiai, o šios vietos simbolis zoologijos sodo plane yra rausvasis pelikanas. Rausvieji pelikanai dažnai žvejoja kartu: apsupa žuvų būrį ir suvaro jį į seklumą, o oda po snapu tada išsitempia kaip didelė kišenė. Gamtoje jie gyvena upių deltose ir ežeruose Pietryčių Europoje, Azijoje ir Afrikoje, o jaunikliai lizde išbūna apie 3 mėnesius.
Naktinis paviljonasNaktinis paviljonas yra pastatas naktį aktyviems gyvūnams, o zoologijos sodo plane jį žymi šikšnosparnis. Krokuvos zoologijos sodas rodo egiptinius skraiduolius, vaisėdžius šikšnosparnius iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Jie gyvena kolonijose, kuriose kartais būna tūkstančiai gyvūnų, ir yra vieni iš nedaugelio vaisėdžių šikšnosparnių, kurie tamsoje orientuojasi naudodamiesi echolokacija.
Mandžiūrinės gervėsMandžiūrinė gervė yra viena didžiausių gervių pasaulyje. Ji gyvena Kinijos, Mongolijos, Japonijos ir Korėjos pelkėse, ryžių laukuose ir drėgnose pievose, o Azijoje laikoma laimės ir ištikimybės simboliu. Tai pažeidžiama rūšis, daugiausia dėl buveinių naikinimo, ir ji įtraukta į Europos veisimo programą EEP.