Arsenalas: nuolatinė paroda Tajemnice codzienności ★Buvęs Torunės tvirtovės artilerijos arsenalas, pastatytas 1824 metais, yra pagrindinis muziejaus pastatas, o pirmoji nuolatinė paroda jame atidaryta 1960 metais. Dabar čia yra kasa su parduotuvėle ir paroda „Tajemnice codzienności“ (Kasdienybės paslaptys). Liaudies kultūra ir jos paribiai nuo Kujavijos iki Baltijos (1850-1950). Ją verta suderinti su pasivaikščiojimu po liaudies buities muziejų, nes joje rodomi daiktai iš tų pačių regionų kaip ir trobos.
Stulpinis vėjo malūnas iš Wójtówka (1896) ★Stulpinis vėjo malūnas iš Wójtówka kaimo, Bądkowo valsčiuje, Kujavijoje, pastatytas 1896 metais, ir jame dirbo trys Salamońskių giminės malūnininkų kartos. Visas pastatas sukasi ant storo pušinio stulpo, kad sparnus būtų galima atsukti prieš vėją, o jo sienos neliečia žemės. Malūnas vis dar veikia, ir muziejus jį paleidžia per renginius parke.
Troba iš Skórzenno (XIX amžiaus vidurys) ★Troba iš Skórzenno kaimo, Osiek valsčiuje, Kociewie krašte, pastatyta apie XIX amžiaus vidurį. Ji išsiskiria itin gausiai puoštomis durimis ir langinėmis su augaliniais motyvais, o prieš įėjimą yra nišinė prieangė. Viduje yra senelių kambarys su senesniais rakandais ir jaunųjų kambarys su XX amžiaus pradžios baldais, o kamaroje virtuvės indai ir atsargos.
Vandens malūnas iš Strzygi (XX amžiaus pradžia) ★Vandens malūnas iš Strzygi kaimo, Osiek valsčiuje, Dobrzyń žemėje, pastatytas XX amžiaus pradžioje, o parke lankytojams atvertas 1995 metais. Iš pradžių jį suko vandens ratas, vėliau turbina, o transmisijos sistema varė lukštenimo mašiną, elevatorius ir valcines girnas trijuose aukštuose. Viduje pamatysite originalią įrangą ir modernizavimo laikų įrenginius.
Troba su arklide iš Sucha (XIX amžiaus pradžia) ★Troba su arklide iš Sucha kaimo, Lubiewo valsčiuje, Tucholos girioje, yra iš XIX amžiaus pradžios. Įėjimą dengia dekoratyviai išpjaustyta kampinė prieangė, o skydą puošia eglute sudėtos lentos, apvalios angos ir medinis paukštelis ant stogo viršaus. Viename kambaryje tarp XIX amžiaus baldų gyveno vyresnieji šeimininkai, kitame jaunesnieji su vaikais, o visi naudojosi bendra virtuve.
Troba iš Męcikał (XIX amžiaus pradžia) ★Troba iš Męcikał kaimo, Brusy valsčiuje, Kašubijoje, pastatyta XIX amžiaus pradžioje. Virš dviejų įėjimų išsikiša pakabintas stogas, kuris sudaro prieangį be stulpų. Čia gyveno trijų kartų mažažemio ūkininko šeima, kuri žvejojo ir sezoniškai dirbo pas turtingesnius. Senelis pynė krepšius ir laikė bites, o močiutė išmanė vaistažoles.
Dūminė troba iš Laski (XIX amžiaus vidurys) ★Troba iš Laski kaimo, Śliwice valsčiuje, Tucholos girioje, yra maždaug iš XIX amžiaus vidurio. Tai dūminė troba be kamino: dūmai iš atviro židinio kildavo į palėpę ir toliau pro angas stogo skyduose, o languose vietoj stiklų yra jaučių pūslių plėvės. Čia gyveno bežemė šeima su vištomis ir viena ožka. Ji papildomai užsidirbdavo rinkdama mėlynes ir grybus bei dirbdama miške.
Kalvė iš Jastrzębie (XIX amžiaus antroji pusė) ★Kalvė iš Jastrzębie kaimo, Bartniczka valsčiuje, pastatyta XIX amžiaus antrojoje pusėje. Viduje stovi didelis dviragis priekalas ir mažesnis pagalbinis, už jų žaizdras, o ant stalo su spaustuvais ir ant sienų guli ir kabo kalvio įrankiai. Prieš kalvę stovi specialus narvas, į kurį kaustant įvesdavo neramų arklį.
Troba iš Rakutowo (XIX amžiaus pradžia) ★Pasiturinčio ūkininko namas iš Rakutowo kaimo, Kowal valsčiuje, Kujavijoje, pastatytas XIX amžiaus pradžioje. Interjeras rodo dviejų kartų šeimos gyvenimą XIX ir XX amžių sandūroje: kasdien buvo gaminama, dirbama ir miegama virtuvėje, kamaroje ir mažajame kambaryje, o didysis kambarys su šventųjų paveikslais buvo atveriamas per šventes ir šeimos iškilmes. Prieš trobą stovi medinis šulinys.
Gaisrinė iš Pływaczewo (XX amžiaus pradžia) ★Savanorių ugniagesių gaisrinė iš Pływaczewo kaimo, Ryńsk valsčiuje, pastatyta XX amžiaus pradžioje. Svarbiausias eksponatas yra arklių traukiamas gaisrinis vežimas iš XIX ir XX amžių sandūros su vandens talpa ir visa įranga, o šalia, priestate, stovi medinė vandens statinė ant ratų. Prie gaisrinės stūkso varpinė su ketaus varpu, kuriuo kaimas būdavo įspėjamas apie gaisrą.
Maniežas iš Wierzchucin KrólewskiMedinis maniežas stovi Tucholos sodyboje po stogeliu, paremtu stulpais. Apskritu taku ratu vaikščiojantis arklys sukdavo mechanizmą, o jo judesys būdavo perduodamas ūkio mašinoms. Maniežas atkeliavo iš Wierzchucin Królewski kaimo, o parke paieškokite ir medinių kelminių avilių.
Tvartas iš Kłodawa (XIX amžiaus pradžia)Tvartas iš Kłodawa kaimo, Chojnice valsčiuje, Kašubijoje, yra iš XIX amžiaus pradžios. Viduje yra trys atskiros patalpos gyvuliams, o dešinėje vežiminė, viskas po vienu šiaudiniu stogu. Pažiūrėkite, kaip šeimininkas po vienu stogu sutalpino gyvulius ir vežimą.
Duonkepė krosnis iš KašubijosAtskirai stovinti duonkepė krosnis yra XIX amžiaus pabaigos kašubų krosnies rekonstrukcija. Tokias krosnis statydavo netoli sodybos, lauke, darže ar sode, o duoną jose kepdavo kelios šeimos arba vienas pasiturintis ūkis. Krosnį ant akmeninio pagrindo dengia status lentų stogelis.
Dvaro svirnas iš Bronisław (1767)Dvaro svirnas iš Bronisław kaimo Kujavijoje pastatytas 1767 metais. Tokiuose svirnuose dvaras laikydavo palivarko grūdus, todėl pastatas daug kartų didesnis už valstiečio svirnelį kujavų sodyboje. Verta jį apeiti aplink ir apžiūrėti aukštą keturšlaitį šiaudinį stogą.
Tvartas iš Rakutowo, vadinamoji gliniankaGyvulių pastatas iš Rakutowo Kujavijoje, vadinamas glinianka, yra XIX amžiaus antrosios pusės tvarto rekonstrukcija. Sienos apdrėbtos molio ir šiaudų mišiniu ir išbaltintos kalkėmis, o stogas dengtas šiaudais. Viduje yra vištidė, karvidė ir arklidė, o buvusios kiaulidės vietoje veikia aliejinė, kurioje parodoma, kaip ūkyje buvo spaudžiamas aliejus savo reikmėms.
Daržinė iš Kowal (1806)Daržinė iš Kowal Kujavijoje yra 1806 metų pastato rekonstrukcija, atkurta po gaisro 2004 metais. Tai didžiausias kujavų sodybos pastatas: pro plačius vartus įvažiuodavo vežimas su šienu ar javais, o langų nėra, nes šviesos čia nereikėjo. Per vidurį eina klojimas, kuriame kuldavo javus ir laikydavo žemės ūkio mašinas, o šonuose yra dvi pėdės nekultiems javams, šiaudams ir šienui.